Atsiliepimai
Aprašymas
Sukrečiantis pasakojimas apie berniuką, kuris išgyveno ten, kur žmoniškumui nebuvo vietos. Tai – tikra Henrio istorija.
Henris Osteris buvo vos penkerių, kai 1933 m. į valdžią atėjo Adolfas Hitleris. Nuo tos dienos jo gyvenimas niekada nebebuvo toks pat. Praėjus vos keliolikai mėnesių, jis atsidūrė pragare – Aušvico koncentracijos stovykloje, į kurią buvo deportuoti visi 2 011 Kelno žydų. Išgyveno tik 23.
Henriui teko alinantis darbas arklidėse, kur buvo veisiami nacių žirgai. Čia, tarp gardų, pilnų gyvulių, berniukas stengėsi tapti nepakeičiamas – vien tam, kad turėtų bent menkiausią galimybę išgyventi. Jis kentė badą, šaltį, prievartą ir vienatvę, tačiau laikėsi įsikibęs vilties, kad vieną dieną galės papasakoti savo istoriją.
„Aušvico arklininkas“ – tai širdį verianti išgyvenimo kronika, kurioje susilieja siaubas, neviltis ir nepalaužiamas troškimas gyventi. Ji skatina iš naujo permąstyti žmogaus žiaurumą ir tą neįtikėtiną stiprybę, kurią net didžiausiame pragare gali išsaugoti viltis. Tai ne tik asmeninis išlikimo liudijimas, bet ir svarbus priminimas ateities kartoms. Henrio istorija įprasmina visų, kurie tyliai pražuvo be pėdsako, atminimą.
Sukrečiantis pasakojimas apie berniuką, kuris išgyveno ten, kur žmoniškumui nebuvo vietos. Tai – tikra Henrio istorija.
Henris Osteris buvo vos penkerių, kai 1933 m. į valdžią atėjo Adolfas Hitleris. Nuo tos dienos jo gyvenimas niekada nebebuvo toks pat. Praėjus vos keliolikai mėnesių, jis atsidūrė pragare – Aušvico koncentracijos stovykloje, į kurią buvo deportuoti visi 2 011 Kelno žydų. Išgyveno tik 23.
Henriui teko alinantis darbas arklidėse, kur buvo veisiami nacių žirgai. Čia, tarp gardų, pilnų gyvulių, berniukas stengėsi tapti nepakeičiamas – vien tam, kad turėtų bent menkiausią galimybę išgyventi. Jis kentė badą, šaltį, prievartą ir vienatvę, tačiau laikėsi įsikibęs vilties, kad vieną dieną galės papasakoti savo istoriją.
„Aušvico arklininkas“ – tai širdį verianti išgyvenimo kronika, kurioje susilieja siaubas, neviltis ir nepalaužiamas troškimas gyventi. Ji skatina iš naujo permąstyti žmogaus žiaurumą ir tą neįtikėtiną stiprybę, kurią net didžiausiame pragare gali išsaugoti viltis. Tai ne tik asmeninis išlikimo liudijimas, bet ir svarbus priminimas ateities kartoms. Henrio istorija įprasmina visų, kurie tyliai pražuvo be pėdsako, atminimą.
Atsiliepimai
-
-
Andrej Č.
-
2026-04-30
Autentiškas klientas
-
-
ramus.laikas
-
2026-03-16
-
-
Lina S.
-
2026-02-18
-
-
Viktorija R.
-
2026-02-09
-
-
Skaitovė
-
2026-01-08
Rodyti daugiauTa tema yra daug parašyta, nufilmuota, tad tiesiog norėjosi paskaityti dar vieną išgyvenimo istoriją
Tai viena iš tų istorijų, kurios turėtų būti karts nuo karto perleidžiamos. Jos tikros, skaudžios ir neleidžiančios užmiršti kokie mes, žmonės galim būti žiaurūs, antžmogiai ir sukurti beprotybės mechanizmą, nes išgyvenusiųjų ir primenančių tą vykusį pragarą itin mažėja...
Su visa pagarba išgyvenusiam šiuos baisumus, bet knyga tikrai nuvylė. Atsiminimų rinkinys su nežinia ar tikrai tiksliais faktais.
Tikra, sukrečianti išgyvenusio žmogaus istorija. Knyga paliko stiprų emocinį įspūdį. Rekomenduoju.
Tikrai gera knyga, atskleidžianti visą Holokausto vykdomus žiaurumas. Skaitant knygą sunku suprasti iš kur pas žmoų gali būti toks žiaurumas...Juk visi mes esame žmonės, nežiūrint, į mūsų tautybę ar kitus dalykus. Taip išžudyti ir išnaikinti tautą....Tiesiog, nepagrįstas žiaurumas...Verta perskaityti ir sužinoti Holokausto istorijos detales.